Jūros šventė 2011

Kultūrinio renginio JŪROS ŠVENTĖ misija

Pirmoji surengta 1934 metais, 2011 metais organizuojama 52 kartą,

Jūros šventė

• garsina Klaipėdos vardą Lietuvoje ir už jo ribų , skelbia žinią apie Lietuvą, kaip apie jūrinę valstybę;

• tęsia daugiametę miesto kultūrinę tradiciją, puoselėja senąsias, kuria naujas su jūra ir jūrine kultūra siejamas kultūrinės raiškos formas;

• skatina visuomenės susidomėjimą jūrinės kultūros istorija, tradicijomis, aktualijomis;

• ugdo miesto visuomenės bendruomeniškumo, pasididžiavimo savo miestu jausmą, sukuria žaismingą, kultūringam poilsiui tinkamą aplinką;

• sudaro prielaidas vystytis kultūriniams ryšiams, turizmui, verslui.

Jūros šventės 2011 idėja

Nuo neatmenamų laikų vandenynai ir pasaulio jūros buvo ir yra tapatinamos su didžiaisiais geografiniais atradimais ir jų herojais – jūrų keliautojais Bartolomėjumi Diasu, Kristupu Kolumbu, Vasko da Gama, Fernandu Magelanu ir daugybe kitų, kurių indėlis į geografiją nėra taip plačiai žinomas. Pagrindiniai geografinių atradimų motyvai buvo saugesnių ir greitesnių prekybos kelių, naujų prekybos partnerių paieška. Buvo atrasta daug naujų žemių, naujų tautų ir tautelių, nubraižyti tikslesni žemėlapiai, patobulėjo kartografija ir navigacija, buvo sukurti geresni ginklai ir laivai.

Geografo, keliautojo, jūrininko personažas dažniausiai tapatinamas su ryžtingo, gamtos stichiją ir jūrinių kelionių negandas nugalinčio herojaus paveikslu. Ilgaamžė laivybos istorija spalvingai pasakoja apie įspūdingas keliautojų epopėjas, apie atrastus žemynus ir salas, apie ten jų laukiančius lobius ir tykančius pavojus, apie neatskiriamus tokių kelionių palydovus – jūrų piratus ir su jais siejamus romantiškus pasakojimus.

Siekdami renginiui Jūros šventė 2011 suteikti išskirtinumo ir žaismingumo, per didžiųjų geografinių atradimų istorinį sugretinimą susitapatindami su seniausiais jūrinės laivybos personažais – geografais, keliautojais, jungomis, jūrų piratais, kviesdami šventėje kiekvienam atrasti savo širdžiai artimą vyksmą, skelbiame Jūros šventės 2011 šūkį:

„ATRASK SAVO LOBĮ“

Renginių rūšys

Oficialieji renginiai:

Jūrinių ir kranto organizacijų darbuotojų ir jų šeimų narių eisena – tai neatskiriama Jūros šventės dalis, kiekvienais metais sulaukianti vis tiek daugiau pačių joje dalyvaujančių, tiek šventėje esančių žmonių dėmesio. Šiemet, siekiant eiseną padaryti dar įspūdingesnę, įmonėms ir organizacijoms siūloma įgyvendinti vieną iš jūros šventės idėją ir šūkį atitinkančių meninių projektų, kuriuos parengia organizatorių pasirinktos miesto dailininkų pajėgos.

Iškilių asmenybių, žuvusių jūrininkų ir laivų pagerbimo ceremonijos - vainikų žuvusiems jūroje nuleidimo ceremonija - tai nuo pirmosios jūros šventės tebesitęsianti tradicija. Ceremonijoje dalyvauja Lietuvos respublikos, miesto vadovai, seimo ir miesto tarybos nariai, Jūros šventės rėmėjai, miesto svečiai. Mažaisiais laiveliais į ceremonijos vietą miestiečius plukdo privatūs, kranto organizacijoms priklausantys laivai. Kasmet Jūros šventės metu yra pagerbiamas pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas ir 2000 metais dingusio laivo „Linkuva“ įgula.

Nusipelniusių uosto darbuotojų, geriausio jūrininkų rinkimų nugalėtojų apdovanojimo ceremonijos – kasmet, Jūros šventės atidarymo koncerto metu yra pagerbiami šauniausieji uosto ir kranto organizacijų dirbantieji, išrenkamas geraisiais metų jūrininkas, renginyje dalyvauja susisiekimo ministerijos, miesto valdžios atstovai.

Kapitonų vakaras – tai Jono kalnelio saloje planuojama uždara, jūrininko darbą dirbusių ir dirbančių asmenų ir jų šeimų narių susitikimo šventė. Renginyje dalyvauja kapitonų klubo nariai, į užtarnautą poilsį išėję tolimojo plaukiojimo kapitonai, jūrinių ir kranto organizacijų dirbantieji, kviestiniai svečiai. Kapitonų vakare pagerbiami veteranai ir pasižymėję jūrinio verslo atstovai, vyksta meninė programa, organizuojamos pramogos.

Pramoginiai sceniniai ir gatvės renginiai

Koncertai vaikams, jaunimui, vidutinio ir vyresniojo amžiaus žmonėms – įgyvendinant renginio Jūros šventė tikslus, siekiama, kad įvairių amžiaus grupių šventės dalyviai renginio programoje atrastų juos dominančius meno įvykius – vaikams koncertuoja miesto mokyklų ir laisvalaikio praleidimų centrų meno kolektyvai, vaikų ir jų tėvelių meninius poreikius tenkina muzikuojantys ir populiarūs šalies aktorių kolektyvai. Jaunimui skirti renginiai vyksta didžiosiose Jūros šventės scenose – Kruizinių laivų terminale, Teatro aikštėje – koncertuoja populiarūs šalies ir užsienio atlikėjai, klasikinės ir liaudiškos muzikos kolektyvai.

Išskirtinis šių metų renginių teritorijos pristatymo būdas – atsižvelgiant į šiemet deklaruojamą šūkį „Atrask savo lobį! ir į gatvėse bei aikštėse vykdomas menines programas, kiekviena jų pavadinama išskirtiniu vardu: Laikrodžių muziejaus kiemelis, kuriame laikas tekės muzikos ir šokio ritmu nuo baroko iki džiazo, tampa „LAIKO SALA“, vaikams skirta programa vyks „SVAJŲ SALOJE. Žvejai, gyva ir rūkyta žuvimi prekiaujantys įsikurs “RŪKŲ SALOJE“. Panašiais, romantiškai supoetintais vardais bus pavadinta ir tautodailės dirbinių prekybos vieta, ir Kruizinių laivų terminalas bei daugelis kitų vietų, o surasti salas ir susipažinti su ten vykstančiais renginiais šventės dalyviams padės dalinami spalvoti žemėlapiai. Be sceninių renginių, tris dienas pagrindinėse švenčiančio senamiesčio gatvėse ir aikštėse praeivius linksmins gatvės muzikantai, teatro ir cirko artistai.

Meninė – kūrybinė iniciatyva

Visuomeninių organizacijų, individuali kultūrinė iniciatyva – kasmet, artėjant Jūros šventei, įstaiga sulaukia paraiškų su pasiūlymais organizuoti renginius iš miesto ir šalies visuomeninių organizacijų, verslo ir privačių struktūrų. Siekiant skatinti ir puoselėti kultūrinę saviraišką, kartu su pasiūlymų pateikėjais aptariant projektų atitikimą Jūros šventės idėjoms ir deklaruojamam šūkiui, yra sudaromos galimybės plėtoti jaunimo, nevyriausybinių organizacijų ar privačių struktūrų kūrybinę iniciatyvą, didelė dalis pasiūlymų yra įtraukiami į Jūros šventės renginių programą.

Sporto renginiai

Vandens sporto varžybos upėje, mariose – tradiciškai Jūros šventės metu Danės upės atkarpoje nuo Jono kalnelio iki biržos tilto varžosi miesto irklavimo centro sportininkai. Esant palankiom oro sąlygom, aštuonviečių valčių varžybos iš Danės upės gali būti perkeltos į Kuršių marias – tokiu būdu būtų atgaivinta šeštojo dešimtmečio tradicija, kuomet minint Žvejo dieną, greta karinių laivų Kuršių mariose buvo galima stebėti ir akademinio irklavimo meistrų pasirodymus. Šiemet Jūros šventė sutampa su tradicinės tarptautinės XLIV Kuršių marių regatos pradžia, tad šios sporto šventės renginiai bus integruojami į Jūros šventės 2011 vyksmą.

Šventinė prekyba, aktyviosios pramogos

Prekyba tautodailės dirbiniais, lauko kavinės, atrakcionai – vienu iš labiausiai lankomų Jūros šventės renginių yra tautodailės dirbinių mugė. Joje daugiau nei 500 prekiautojų iš visos Lietuvos turi galimybę parduoti pačių pagamintus keramikos, metalo, medžio, juvelyriškos ir kitokius gaminius. Čia prekiaujama ir kultūrinio paveldo sertifikatais pažymėtais maisto produktais – duonos gaminiais, sūriu, naminiu alumi, medumi ir kt. Renginių vietose įkurtos laikinosios kavinės teikia maitinimo paslaugas tūkstančiams šventėje apsilankiusių žmonių, o naujai atsivėrusioje erdvėje palei jachtų uostelį įsikurs atrakcionų parkas.

Parodos

Parodų rūmai, privačios galerijos, meno ekspozicijoms tinkamos senamiesčio erdvės - kasmet Jūros šventės metu dailės ir vaizduojamojo meno galerijos sugretina ekspozicijų atidarymus su Jūros šventės pradžia. Tokia tyliųjų erdvių lankymo galimybė yra malonus ir reikalingas atsvaras šventiniam miesto šurmuliui. Didžiosios ekspozicijos randa vietą atvirose erdvėse, senamiesčio gatvėse ir aikštėse.